Atokiame kaime klaipėdietė kuria gėlių karalystę

 

Kaimuose nuosavu ūkiu nieko nenustebinsi: jei žmonės neaugina javų ir neturi gyvulių, darže pasisodina bent jau svogūnų, pasisėja krapų, šiltnamyje užsiaugina agurkų ir pomidorų. Bet Šilalės savivaldybėje, netoli Kaltinėnų, yra ūkis, kuriame žydi tik gėlės. Rutelių kaime klaipėdietė Laimutė Sakalauskienė dviejų hektarų namų valdą pavertė gėlynu ir sukūrė gėlių labirintą, kurio vaikščiojant stebuklingai nuskaidrėja mintys ir išryškėja net sudėtingiausių problemų sprendimo būdai.

 

Tyla saulei tekant

Nusipirkusi savo krikšto tėvams priklausiusią sodybą, beveik šimtą kilometrų į Rutelių kaimą, verslininkė savaitgaliais važiuodavo ilsėtis nuo miesto triukšmo ir skubėjimo. Nes tik čia, žvelgdama į laukų tolumas, galėdavo pamedituoti ir ramiai pabūti su šeima. Kartu stebėjo ir save, svarstė, ar pavyktų susigyventi su visiškai kitokia aplinka nei buvo įpratusi. Paskui atsirado noras turėti gėlių, ir jos įtraukė klaipėdietę su visu kūnu ir siela. Pirmiausia, pasirodė jurginų - įvariausi jų žiedai sužydo dar nematytomis spalvomis. Pernai jų buvo apie penkiasdešimt rūšių, šiemet dar daugiau, tik liepos pabaigoje praūžusi audra negailestingai išlaužė trapius jų stiebus, nupurtė ryškiaspalvius žiedus.

 

Greta jurginų lauko, gegužę sužydo ilga bijūnų eilė, paskui skleidė žiedus rožės. Jų žiedlapius Laimutė naudoja kvapiems vandenims – hidrolatams – gaminti. Tik praėjusį rudenį ji atvėrė kiemo vartus lankytojams. Anksčiau manydavo, kad dar neturi ką parodyti – dar per mažai, pernelyg paprasta, kad būtų į ką žiūrėti. Bet netikėtas susitikimas su tokiais pat gėlių mylėtojais iš Šilalės visus argumentus apvertė aukštyn kojomis. Moteris ir pati nustebo, kad jos sodyba žmonėms įdomi, kad jie čia atvažiuoja, nori ilgiau pabūti ir po kiek laiko sugrįžta dar kartą. Pasirodo, pasivaikščioti rasotos žolės takeliais, tekant saulei, įkvėpti žydinčių daugiamečių pievų aromato, paganyti akis ieškant horizonto – daugeliui yra tokia prabanga, kokią tegali patirti tik pas močiutę vienkiemyje.

 

 

"Mano idėja tokia ir yra: pasiūlyti žmonėms pasiklausyti tylos, pasigrožėti spalvomis, pajusti gėlių kvapus ir pievų gaivą. Triukšmo mūsų gyvenime yra tiek daug, kad žmonės nebegirdi tylos, neranda vietos, kurioje galėtų pabūti su savimi. Matau, kokie visi yra išsiilgę paprasto nuoširdaus bendravimo, kai norisi tik būti ir tuo buvimu mėgautis”, —tikina klaipėdėtė, savo valdas pavadinusi “Gėliūkiu”, — sujungusi du žodžius, sukūrė pavadinimą, kurį tariant jai darosi smagiau gyventi.

 

Susitikimas su savimi

Tačiau daugiausia dėmesio ji pati ir į sodybą atvykstantys svečiai skiria vidury laukų sukurtam didžiuliam gėlių labirintui. L. Sakalauskienė jį pasodino prieš porą metų. Ilgai rinko gėles pagal spalvas, derino žydėjimo laiką, stebėjo, kaip keičiantis vegetacijai keičiasi augalų spalvos. Jos Laimutei ir yra pačios svarbiausios, nes labirintas skirtas subalansuoti žmogaus energijos srautus. Todėl didysis, išorinis labirinto ratas žydi raudonai – tai spalva, skatinanti labiau pasitikėti savimi, tvirčiau stovėti ant žemės, suteikianti gyvenimui pagrindą. Antrajame labirinto rate žiedus skleidžia medetkos ir serenčiai – oranžinė spalva sukelia malonumo jausmą. Už emocijas ir valią atsakinga geltona, o žalia – širdies spalva, skatinanti meilę, švelnumą. Pačiame labirinto centre susodintos žydros ir mėlynos gėlės. Pasak Laimutės, labirintas yra vieta, kur mes susitinkame su savimi.

 

Su lengvumo intencija sukuriame gėlių labirinte vyrauja švelni gamtos spalvų, garsų ir pojūčių sinergija, todėl einant labirintu užplūsta ramybė, atsipalaidavimo jausmas, ir per mintis, pojūčius ir kitus, abejonių nekeliančius ženklus ateina atsakymai net į sunkiausius egzistencinius klausimus. O tada, jau ramia širdimi, galima prisėsti ant ryškiaspalvio krėslo, pasisupti hamake ar įmerkus kojas į gėlių žiedų vonelę piramidėje, pasiklausyti tylos, skambančios vėjų varpelių muzikos.

"Gėlės yra žemėje apsigyvenę angelai. Man gėlės yra švelnumo, moteriškumo, meilės, kūrybos ir gerumo įsikūnijimas. Gėlių labirintas yra angelų labirintas, dėl to juo taip lengva eiti", – tvirtina L.Sakalauskienė.

 

Už paprastumą

Klaipėdietės sumanymo ašis – paprastumas, natūralumas, nes būtent to labiausiai ir trūksta gyvenimo iššūkius nuolat įveikti priverstiems žmonėms. Todėl Rutelių kaime įsikūrusiame Gėliūkyje nėra jokios prabangos: čia nepamatysi įmantrių, egzotiškų žiedų ir nerasi spalvotomis trinkelėmis klotų takelių. Į daugiametčių pievų apsuptyje esantį Laimutės gėlyną veda minkštas dobiliukų takas, o vėjas supa daugiametes močiutės darželių gėles, kurių verslininkei nereikia nei sėti, nei auginti – jos savaime pasisėja ir pačios auga. "Noriu, kad atėję žmonės rastų natūralius gėlynus, daug spalvų, pajustų žiedų ir pievų skleidžiamus kvapus ir, žinoma, atrastų gėlių, kurias norėtų auginti ir savo namuose", – teigia namų be gėlių neįsivaizduojanti moteris.

 

Šiemet prie labirinto atsirado ir "širdies darželis" – vaistažolių plotelis, kuriame augantys visi augalai vienaip ar kitaip naudojami širdžiai stiprinti, turi atpalaiduojamąjį, raminamąjį poveikį. Čia stiebiasi diemedis, žydi monardos ir kraujažolės, karaliauja ponas valerijonas. Pasak moters, kiekviena gėlė turi savo žavesio ir gali patenkinti įvairiausius žmonių poreikius. Ieškodama įdomesnių augalų, ji jau apsuko visą Lietuvą – kartais tenka važiuoti į tokias atokias tarp miškų įsikūrusias sodybas, kad pati stebisi, kaip žmonės jas atranda. Vienkiemyje, netoli Rutelių kaimo gyvenusi ir sunkiai visą laiką dirbusi Laimutės mama, labai mylėjo gėles ir daug jų augindavo, todėl namuose visada būdavo pamerkta gėlių. L.Sakalauskienė tiki, kad žydinčios gėlės pripildo namus energijos, skleidžiančios santarvę, tarpusavio supratimą ir gerumą.

 

Pernai surengusi labirintų naktį, L.Sakalauskienė įsitikino, kad tai, ką ji daro, yra įdomu ir kitiems. Degantys žibintai, beribis žvaigždžių takas danguje, vos girdimas vėjo varpelių gaudesys ir žolynų kvapas sukūrė ypatingą, nepakartojamą nuotaiką, leido pajusti, koks gražus, stebuklų kupinas yra mūsų gyvenimas. Po tokių naktų klaipėdietę užplūsta džiaugsmas ir noras visus apdovanoti gėlėmis. Rugsėjo pirmosios išvakarėse tokią dovaną ji įteikė bendruomenės mergaitėms, pakvietusi į sodybą kurti puokščių mokytojoms. Įspūdingas buvo ir šiemet – gegužės 4-ąją Rutelių kaime surengtas Labirintų dienos minėjimas. Nors buvo pats darbymetis, atidėję visus darbus, kaimas pusdieniui nutilo. Žemaičiai moka gerbti kitų darbą ir džiaugiasi sulaukę savo kraštiečių svečių. Kol kas L.Sakalauskienė į sodyboje rengiamas šventes pirmiausia kviečia savo artimuosius ir draugus, bet žmonės jau ir patys atranda Rutelių kaimą. "Džiaugiuosi kiekvienu, kuris tą paprastą grožį pastebi, -mano širdis nuo to atsigauna. Niekas savaime neatsiranda, viską, taip pat ir gerą energiją, reikia sukurti. Ravint gėlynus, skauda nugarą, tirpsta rankos, sunkus darbas vargina, bet viduje man būna taip gera, kad matau ir gėriuosi kiekvienu gėlės žiedu. Man viskas gražu.

Nešienautos žydinčios pievos gražu, nesvarbu, kad jose daug dagių. Rūgpjūtį, kai nubirs sėklos, mes juos nupjausime ir panaudosime žemei gerinti - į šias pievas niekada niekas jokių trašų nebėrė, – tikina tvarų gyvenimo būdą puoselėjanti klaipėdietė.

 

 

Žurnalas SAVAITĖ. sode ir Darže 

Daiva Bartkienė

 

2024 rugpjūčio 8d.